Šio puslapio turinys paskutinį kartą atnaujintas 2023-02-04, pagal 2020-09-01 oficialaus dokumento redakciją. Originalus dokumentas.
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTAS
I SKYRIUS: BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos šaulių sąjungos statutas nustato ir reglamentuoja Lietuvos šaulių sąjungos (toliau vadinama – LŠS) struktūrą, rinktinių tipinę struktūrą, rinktinių ir jų padalinių sudarymo tvarką, LŠS suvažiavimo ir kitų LŠS centrinių institucijų, taip pat rinktinių ir padalinių valdymo organų darbo tvarką, vadų skyrimo ir atleidimo tvarką, LŠS veiklos kontrolės tvarką, kolegialių institucijų formavimo ir darbo organizavimo tvarką, asmenų priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarką, taip pat narystės LŠS sustabdymo ir atnaujinimo tvarką, šaulio priesaiką ir jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, bendrąsias šaulių teises ir pareigas, šaulio ir jaunojo šaulio tarnybą, stojamojo ir LŠS nario mokesčio bei tikslinių įmokų mokėjimo tvarką, šaulių uniformas ir skiriamuosius ženklus ir jų dėvėjimo tvarką, šaulių skatinimą ir apdovanojimą, drausminio nusižengimo tyrimo tvarką, LŠS vėliavos ir ženklo naudojimo tvarką, rinktinių vėliavų etalonų tvirtinimo ir vėliavų naudojimo tvarką, garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo tvarką, taip pat garbės šaulių teises dalyvauti LŠS veikloje, LŠS santykius ir bendradarbiavimą su išeivijos šauliais bei jų susivienijimais, LŠS visuomenės informavimo priemones.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
2. Šiame statute vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
II SKYRIUS: LŠS IR JOS RINKTINIŲ TIPINĖ STRUKTŪRA, RINKTINIŲ IR JŲ PADALINIŲ SUDARYMO TVARKA
3. LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos ir rinktinės. Tipinė Lietuvos šaulių sąjungos struktūra pateikta šio statuto 1 priede.
4. Paprastai viename aukštesniajame administraciniame vienete – apskrityje – yra viena rinktinė. Rinktinių skaičių ir jų pavadinimus LŠS vado teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, tvirtina LŠS suvažiavimas.
5. Rinktinės tipinę struktūrą sudaro kuopos, atskiri būriai, kuopas sudaro būriai, būrius sudaro skyriai. Kuopoje turi būti ne mažiau kaip 57 šauliai, kuopos būryje ar atskirame būryje – ne mažiau kaip 18 šaulių, skyriuje – ne mažiau kaip 6 šauliai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
6. Koviniai būriai sudaromi Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
7. LŠS vadas tvirtina rinktinių struktūrą (įskaitant kuopų ir atskirųjų būrių skaičių kiekvienoje rinktinėje), LŠS štabo, rinktinių, rinktinių štabų, kuopų ir kovinių būrių nuostatus, kurie skelbiami tinklalapyje www.sauliusajunga.lt.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
8. Rinktinės vadas tvirtina būrių skaičių kiekvienoje jo vadovaujamos rinktinės kuopoje ir jų pavadinimus, atskirų (išskyrus kovinių) būrių, kuopos būrių, skyrių nuostatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
9. Kuopose gali būti formuojami jaunųjų šaulių būriai.
10. Neteko galios nuo 2017-05-05
Punkto naikinimas:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
11. LŠS vadas operatyviam LŠS ir jos rinktinių veiklos organizavimui sudaro LŠS štabą ir rinktinių štabus. LŠS štabui vadovauja LŠS vadas, o rinktinių štabams – rinktinių vadai.
12. Prie LŠS štabo steigiama LŠS štabo Garbės sargybos kuopa. Prie LŠS štabo gali būti steigiami ir kiti struktūriniai padaliniai užtikrinantys LŠS uždavinių įgyvendinimą.
13. Neteko galios nuo 2017-05-05
Punkto naikinimas:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
14. LŠS ir rinktinių lygmeniu gali veikti klubai, draugijos, kolektyvai, į kuriuos šauliai buriasi pagal interesus, neprieštaraujančius LŠS tikslams.
III SKYRIUS: LŠS SUVAŽIAVIMO SUŠAUKIMO IR RINKTINIŲ ATSTOVŲ Į SUVAŽIAVIMĄ IŠRINKIMO, TAIP PAT LŠS SUVAŽIAVIMO DARBO TVARKA
PIRMASIS SKIRSNIS: LŠS SUVAŽIAVIMO SUŠAUKIMO TVARKA
15. LŠS suvažiavimas yra aukščiausioji LŠS institucija.
16. Eilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia kartą per trejus metus. Neeilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia krašto apsaugos ministro, LŠS Centro valdybos arba ne mažiau kaip penkių rinktinių visuotinių susirinkimų siūlymu.
17. LŠS vadas raštišku įsakymu sudaro LŠS suvažiavimo sekretoriatą, paprastai iš 5 narių, ir paskiria LŠS suvažiavimo sekretoriato vadovą – LŠS suvažiavimo sekretorių.
18. LŠS suvažiavimo sekretoriatas LŠS vado pavedimu, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki eilinio LŠS suvažiavimo ir likus ne mažiau kaip 15 dienų iki neeilinio LŠS suvažiavimo, raštu praneša LŠS suvažiavimo datą ir pateikia LŠS vado sudarytą LŠS suvažiavimo darbotvarkę LŠS suvažiavimo dalyviams:
18.1. LŠS vado pavaduotojams;
18.2. LŠS Centro valdybos nariams;
18.3. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkui;
18.4. LŠS Garbės teismo pirmininkui;
18.5. LŠS rinktinių vadams.
19. Kai LŠS suvažiavimo darbotvarkėje numatyta svarstyti būsimo LŠS vado kandidatūrą, LŠS suvažiavimo sekretoriatas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki LŠS suvažiavimo, šio statuto 18 punkte nurodytus LŠS suvažiavimo dalyvius informuoja apie krašto apsaugos ministro pateiktą LŠS vado kandidatūrą.
20. Rinktinių vadai, gavę pranešimą apie šaukiamą LŠS suvažiavimą, visą gautą informaciją nedelsdami perduoda rinktinių atstovams, išrinktiems į LŠS suvažiavimą.
21. Į LŠS suvažiavimą kviečiamas krašto apsaugos ministras, viceministras, kurio veiklos sričiai priklauso LŠS, ir ministro įgaliotos koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas. LŠS vado sprendimu į LŠS suvažiavimą taip pat gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, garbės šauliai, išeivijos šauliai bei kiti asmenys.
ANTRASIS SKIRSNIS: RINKTINIŲ ATSTOVŲ Į LŠS SUVAŽIAVIMĄ IŠRINKIMO TVARKA
22. Kiekvienos rinktinės atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių, proporcingą tuo metu rinktinėje esančių šaulių skaičiui, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki eilinio LŠS suvažiavimo nustato LŠS Centro valdyba. Šis skaičius galioja iki kito eilinio LŠS suvažiavimo šaukiamiems neeiliniams LŠS suvažiavimams.
23. LŠS Centro valdyba, nustatydama rinktinės atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių, nustato ir rinktinės rezervinių atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių
24. Rinktinės atstovus ir rinktinės rezervinius atstovus į LŠS suvažiavimą renka rinktinės suvažiavimas, kuris šaukiamas ir organizuojamas Rinktinės suvažiavimo darbo reglamente nustatyta tvarka.
25. Rinktinės atstovai į LŠS suvažiavimą renkami iš rinktinės suvažiavimo dalyvių, išskyrus rinktinės vadą. Kandidatus į LŠS suvažiavimą gali siūlyti visi rinktinės suvažiavimo dalyviai.
26. Išrinkti šauliai rinktinei LŠS suvažiavime atstovauja eiliniame LŠS suvažiavime ir iki kito eilinio LŠS suvažiavimo šaukiamuose neeiliniuose LŠS suvažiavimuose.
27. Jei šaulio, išrinkto rinktinės atstovu į LŠS suvažiavimą, narystė LŠS nutrūksta arba sustabdoma, arba jis nušalinamas nuo pareigų dėl jo atžvilgiu atliekamo drausminio nusižengimo tyrimo ar dėl kitų pateisinamų priežasčių negali vykti į LŠS suvažiavimą, vietoj jo į LŠS suvažiavimą vyksta rinktinės suvažiavime išrinktas rinktinės rezervinis atstovas
28. Rinktinės šauliai atstovais į LŠS suvažiavimą gali būti renkami neribotą kartų skaičių.
TREČIASIS SKIRSNIS: LŠS SUVAŽIAVIMO DARBO TVARKA
29. LŠS suvažiavimo sekretoriatas:
29.1. registruoja LŠS suvažiavimo dalyvius;
29.2. paskelbia, ar pagal susirinkusių LŠS suvažiavimo dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas teisėtu;
29.3. protokoluoja suvažiavimo eigą;
29.4. tvarko kitus LŠS suvažiavimo organizacinius reikalus ir vykdo LŠS suvažiavimo paskirto LŠS suvažiavimo pirmininko pavedimus.
30. LŠS suvažiavimo sekretoriatui paskelbus, kad pagal atvykusių dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas neįvykusiu, LŠS suvažiavimas neposėdžiauja. LŠS vadas susirinkusiems LŠS suvažiavimo dalyviams ir svečiams gali paskelbti aktualią su LŠS veikla susijusią informaciją.
31. LŠS suvažiavimo sekretoriatui paskelbus, kad pagal atvykusių dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas teisėtu, LŠS vadas pasveikina LŠS suvažiavimo dalyvius ir svečius, pristato LŠS suvažiavimo svečius ir skelbia LŠS suvažiavimą pradėtu.
32. Pradėjus LŠS suvažiavimą, jo dalyviai išrenka:
32.1. iš LŠS vado pasiūlytų LŠS suvažiavimo dalyvių kandidatūrų – LŠS suvažiavimo pirmininką, kuris vadovauja suvažiavimui;
32.2. iš LŠS suvažiavime dalyvaujančių neturinčių balso teisės šaulių – balsų skaičiavimo komisiją, paprastai sudaromą iš 5 narių.
33. LŠS suvažiavimas svarsto LŠS darbotvarkėje numatytus, taip pat LŠS suvažiavimo metu dalyvių iškeltus su LŠS veikla susijusius klausimus ir paprasta LŠS suvažiavimo dalyvių balsų dauguma priima sprendimus dėl šių klausimų. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamu laikomas LŠS suvažiavimo pirmininko balsas.
34. LŠS suvažiavime balsuojama atviru balsavimu. Dėl pritarimo LŠS vado skyrimui, LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų kandidatūrų, LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų atleidimo ir dėl nepasitikėjimo LŠS vadu, LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo nariais ir jų pavaduotojais pareiškimo LŠS suvažiavimo sprendimu balsuojama slaptu balsavimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
35. Balsų skaičiavimo komisija skaičiuoja balsavimo rezultatus ir pateikia juos LŠS suvažiavimo pirmininkui. Pirmininkas balsavimo rezultatus paskelbia LŠS suvažiavimo dalyviams.
36. LŠS suvažiavimo sprendimai įforminami:
36.1. nutarimais, kai LŠS suvažiavimas priima ir (ar) tvirtina LŠS veiklos strategiją, vidaus teisės aktus ir kitus LŠS veiklos dokumentus, pritaria ar nepritaria LŠS vado skyrimui, tvirtina LŠS vado pavaduotojų skaičių, taip pat kai išrenka LŠS kolegialių institucijų narius;
36.2. rezoliucijomis, kai LŠS suvažiavimas teikia išvadą dėl svarstyto teisės akto projekto ar ataskaitos;
36.3. pareiškimais, kai LŠS suvažiavimas dėl LŠS veiklos klausimų kreipiasi į kitas institucijas ar asmenis.
37. Dokumentus, kuriais įforminami LŠS suvažiavimo sprendimai, pasirašo LŠS suvažiavimo pirmininkas ir LŠS suvažiavimo sekretorius.
38. LŠS suvažiavimo dokumentacija saugoma LŠS štabe.
39. LŠS suvažiavimas, be Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme jo kompetencijai priskirtų klausimų, svarsto ir tvirtina:
39.1. Neteko galios nuo 2017-05-05
Punkto naikinimas:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
39.2. Rinktinės suvažiavimo darbo reglamentą, kuriame nustatoma rinktinės suvažiavimo kompetencija, jo sušaukimo ir kuopos atstovų į rinktinės suvažiavimą išrinkimo, taip pat rinktinės suvažiavimo darbo organizavimo tvarka;
39.3. Kuopos susirinkimo darbo reglamentą, kuriame nustatoma kuopos susirinkimo kompetencija ir darbo organizavimo tvarka.
IV SKYRIUS: KITŲ LŠS CENTRINIŲ INSTITUCIJŲ DARBO TVARKA
PIRMASIS SKIRSNIS: LŠS VADO IR LŠS ŠTABO DARBO TVARKA
40. Vadovaudamas LŠS veiklai ir atstovaudamas LŠS, LŠS vadas turi Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo ir šio Statuto nustatytus įgaliojimus.
41. LŠS vadas atsako už LŠS veiklos strategijos parengimą ir jos įgyvendinimą. Jis organizuoja LŠS veiklos strategijos rengimą atsižvelgdamas į LŠS tikslus, uždavinius ir funkcijas, atitinkamo laikotarpio sąlygas ir poreikius, turimas ir planuojamas LŠS lėšas bei kitus išteklius.
LŠS veiklos strategija tvirtinama 3 metų laikotarpiui. Joje nustatomi strateginiai atitinkamo laikotarpio LŠS tikslai, atsižvelgiant į šio laikotarpio sąlygas ir poreikius, taip pat LŠS turimų ir planuojamų gauti lėšų, kitų materialinių ir žmogiškųjų išteklių efektyvaus panaudojimo gairės.
Parengtas LŠS veiklos strategijos projektas svarstomas LŠS Centro valdyboje, pritarus projektui, jis teikiamas krašto apsaugos ministro pritarimui. Krašto apsaugos ministrui pritarus LŠS veiklos strategijai, LŠS vadas teikia ją tvirtinti LŠS suvažiavimui.
42. LŠS vadas atsako už šaulių rengimą. Jis organizuoja šaulių rengimą ir tvirtina:
42.1. šaulių ir jaunųjų šaulių rengimo bendruosius reikalavimus;
42.2 suderinęs su Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenės) vadu – šaulių karinio rengimo reikalavimus ir programas;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
42.3. kitas šaulių rengimo programas, kurios rengiamos bendradarbiaujant su institucija, krašto apsaugos ministro įgaliota koordinuoti krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS.
43. LŠS vadas krašto apsaugos ministrui periodiškai teikia:
43.1. metinius LŠS veiklos planus;
43.2. metines LŠS veiklos ataskaitas;
43.3. valstybės biudžeto asignavimų poreikius LŠS metinio biudžeto sudarymui;
43.4. metų LŠS vidaus kontrolės ataskaitą.
44. LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų padeda LŠS Centro valdyba, kurios posėdžius LŠS vadas šaukia prireikus svarstyti LŠS teisės aktų ar kitų dokumentų projektus bei aptarti svarbius LŠS veiklos klausimus, tačiau ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
45. LŠS vado darbui organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti LŠS veiklą padeda LŠS štabas. LŠS vadas vadovauja LŠS štabo veiklai, skiria užduotis ir pavedimus LŠS štabo darbuotojams ir kontroliuoja jų vykdymą.
46. LŠS štabas:
46.1. rengia LŠS veiklos strategiją;
46.2. Neteko galios nuo 2017-05-05
Punkto naikinimas:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
46.3. LŠS vado pavedimu rengia LŠS vidaus tvarkos, drausmės, struktūros ir veiklos klausimus reglamentuojančius LŠS vidaus teisės aktus;
46.4. tvarko LŠS turto apskaitą;
46.5. tvarko LŠS buhalterinę apskaitą;
46.6. vykdo nuolatines pareigas einančio šaulių personalo administravimą ir organizuoja LŠS narių apskaitos tvarkymą;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
46.7. planuoja šaulių mokymus, pratybas ir kitus LŠS veiklos renginius;
46.8. koordinuoja ir kontroliuoja rinktinių štabų veiklą;
46.9. planuoja LŠS padalinių aprūpinimą;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
46.10. sudaro tinkamas sąlygas vykdyti LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo veiklą;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
46.11. vykdo kitas LŠS štabo nuostatuose nustatytas funkcijas.
47. LŠS štabo nuostatus ir struktūrą tvirtina LŠS vadas.
48. LŠS štabas darbą organizuoja LŠS vado nustatyta tvarka.
49. Atskiriems klausimams spręsti, LŠS vado sprendimu gali būti sudaromos darbo grupės arba paskiriamas atsakingas šaulys.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
ANTRASIS SKIRSNIS: LŠS CENTRO VALDYBOS DARBO TVARKA
50. LŠS Centro valdybos darbas organizuojamas pagal metinį LŠS Centro valdybos darbo planą, kuris sudaromas remiantis LŠS strategija ir LŠS metiniu veiklos planu.
51. LŠS Centro valdybos darbo planą tvirtina LŠS vadas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo LŠS Centro valdybos išrinkimo, o kitiems metams – iki kiekvienų metų gruodžio mėnesio 10 dienos.
52. LŠS Centro valdybos posėdžius šaukia LŠS vadas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
53. Apie posėdžio datą, vietą ir planuojamą darbotvarkę LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai informuojami raštu likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki posėdžio. Posėdyje planuojamų svarstyti teisės aktų ir kitų dokumentų projektai LŠS Centro valdybos nariams pateikiami likus ne mažiau kaip savaitei iki posėdžio.
54. Prireikus priimti skubius sprendimus, LŠS vadas gali šaukti LŠS Centro valdybos posėdį likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki posėdžio, kartu pateikdamas planuojamų svarstyti teisės aktų ir kitų dokumentų projektus.
55. LŠS Centro valdybos nariui negalint eiti pareigų (dėl ligos, laikino nedarbingumo ar pan.) ar jo nesant (atsistatydinus iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, mirus, apribojus veiksnumą ar pan.), jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu LŠS Centro valdybos nario pavaduotojas turi visas Centro valdybos nario teises. Jei į LŠS Centro valdybos posėdį atvyksta ir Centro valdybos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
56. LŠS Centro valdybos posėdžiui pirmininkauja LŠS vadas.
57. LŠS Centro valdybos posėdį protokoluoja ir balsus skaičiuoja posėdžio sekretorius, kurį iš LŠS štabo šaulių skiria LŠS vadas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
58. Posėdžio pradžioje patvirtinama posėdžio darbotvarkė. LŠS Centro valdybos nariai turi teisę siūlyti klausimus posėdžio darbotvarkei.
59. LŠS Centro valdybos posėdžiuose išklausomos LŠS vado ir (ar) jo pavaduotojų darbo ataskaitos ir svarstomi posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai.
60. LŠS Centro valdyba gali siūlyti LŠS vadui keisti (inicijuoti jų pakeitimą) LŠS reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat LŠS Centro valdyba svarsto klausimus, susijusius su LŠS nereikalingo, nenaudojamo ilgalaikio turto perdavimu, pardavimu ir nurašymu (likvidavimu), turto įsigijimo poreikiu, šaulių komandiravimo ir siuntimo mokytis poreikiu, siuntimo, pagalbos teikimo poreikiu ir teikia dėl to siūlymus LŠS vadui.
61. LŠS Centro valdybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamu laikomas LŠS vado balsas.
62. LŠS Centro valdybos nariai turi teisę prašyti LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų ir LŠS štabo šaulių informacijos apie LŠS veiklą. Šauliai privalo pateikti LŠS Centro valdybos nariams (Centro valdybos nario nesant ar negalint eiti pareigų – jo pavaduotojui) prašomą informaciją.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
TREČIASIS SKIRSNIS: LŠS CENTRO KONTROLĖS KOMISIJOS DARBO TVARKA
63. LŠS Centro kontrolės komisija yra kolegiali institucija, atliekanti LŠS vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę.
64. LŠS Centro kontrolės komisijos veikla planuojama sudarant metinius LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos planus. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkas kiekvienais metais iki vasario 1 d. parengia ir pateikia LŠS vadui tvirtinti metinį LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos planą. Metiniai veiklos planai gali būti tikslinami atsižvelgiant į LŠS vado pasiūlymus, nustatytus prioritetus ir svarbius LŠS veiklos pasikeitimus.
65. Metiniame LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos plane turi būti nurodyti: atskiri patikrinimo objektai ar LŠS veiklos sritys; patikrinimo atlikimo trukmė, konkretūs patikrinimą atliekantys komisijos nariai.
66. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininko sprendimu gali būti atliekami neplaniniai patikrinimai, jei:
66.1. atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant metinius LŠS Centro kontrolės komisijos veiklos planus;
66.2. gaunama informacijos apie objekto veiklą, galinčią neatitikti teisės aktų reikalavimų;
66.3. gaunamas LŠS suvažiavimo arba LŠS vado pavedimas atlikti LŠS veiklos patikrinimus;
66.4. gaunamos Krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento išvados ir rekomendacijos dėl tam tikrų LŠS veiklos sričių ar patikrinimo objektų kontrolės.
67. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai, atlikdami LŠS štabo veiklos ar kitus LŠS veiklos patikrinimus, vertina:
67.1. ar laikomasi LŠS strategijos ir metinio veiklos plano, įstatymų ir kitų teisės aktų, LŠS sudarytų sandorių;
67.2. ar LŠS turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taupiai ir racionaliai.
68. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai patikrinimo metu arba po jo organizuoja susitikimus su už objektą ar tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingais šauliais ir supažindina juos su preliminariais patikrinimo rezultatais, aptaria su jais veiklos tobulinimo ir nustatytų trūkumų šalinimo galimybes.
69. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai, atlikę atskirų objektų ar LŠS veiklos sričių patikrinimą, parengia ataskaitas ir pateikia jas komisijos pirmininkui.
70. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkas, gavęs komisijos narių ataskaitų projektus, šaukia komisijos posėdį, kurio metu:
70.1. svarsto apibendrintą patikrinimo ataskaitą;
70.2. sprendžia dėl priemonių, reikalingų nustatytiems trūkumams pašalinti.
71. LŠS Centro kontrolės komisijai priėmus sprendimą dėl apibendrintos patikrinimo ataskaitos, ją pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai.
72. Šioje ataskaitoje turi būti nurodyta:
72.1. patikrinto objekto ar LŠS veiklos srities veiklos rezultatyvumo įvertinimas;
72.2. nustatyti veiklos trūkumai;
72.3. rekomendacijos LŠS Centro kontrolės komisijos nustatytiems trūkumams šalinti arba veiklai tobulinti.
73. Apibendrinta patikrinimo ataskaita įteikiama:
73.1. patikrinto objekto vadovui ar už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingam asmeniui, kuris raštu pažymi: „Vieną LŠS Centro kontrolės komisijos ataskaitos egzempliorių gavau“ ir nurodo ataskaitos gavimo datą;
73.2. LŠS vadui.
74. LŠS Centro kontrolės komisijos posėdžiai taip pat šaukiami svarstyti:
74.1. LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymo;
74.2. LŠS vidaus kontrolės ataskaitų, kurios rengiamos atsižvelgiant į apibendrintas planuotų neplaninių patikrinimų ataskaitas, projektus.
75. LŠS Centro kontrolės komisijos išvadas ir rekomendacijas pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai. LŠS Centro kontrolės komisijos nariai, nesutinkantys su daugumos nuomone, turi teisę svarstomu klausimu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri, pasirašyta šio nario, prisegama prie LŠS Centro kontrolės komisijos išvados ar rekomendacijos – LŠS Centro kontrolės komisijos išvadoje ar rekomendacijoje nurodoma, kokiu klausimu ir kuris komisijos narys pareiškė atskirąją nuomonę.
76. LŠS Centro kontrolės komisijos nariui negalint eiti pareigų (dėl ligos, laikino nedarbingumo ar pan.) ar jo nesant (atsistatydinus iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, mirus, apribojus veiksnumą ar pan.), jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu LŠS Centro kontrolės komisijos nario pavaduotojas turi visas Centro kontrolės komisijos nario teises. Jei į LŠS Centro kontrolės komisijos posėdį atvyksta ir Centro kontrolės komisijos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
77. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį, kaip Centro kontrolės komisijos narį, pavaduoja jo pavaduotojas, o Centro kontrolės komisijos pirmininko pareigas laikinai eiti arba nauju Centro kontrolės komisijos pirmininku likusiam komisijos įgaliojimų laikui krašto apsaugos ministras paskiria kitą Centro kontrolės komisijos narį.
78. LŠS Centro kontrolės komisija apibendrintas ataskaitoje pateiktas rekomendacijas LŠS veiklos trūkumams šalinti teikia LŠS Centro valdybai ir tikrinto objekto vadovui ir(ar) už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingam asmeniui. Patikrinto objekto vadovas ar už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingas asmuo parengia priemonių planą ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti. LŠS vadas įsakymu paskiria asmenis atsakingus už šių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę.
KETVIRTASIS SKIRSNIS: LŠS GARBĖS TEISMO DARBO TVARKA
79. Bylų nagrinėjimo LŠS Garbės teisme tvarką nustato Garbės teismo reglamentas, kurį LŠS Garbės teismo pirmininko teikimu tvirtina LŠS suvažiavimas.
V SKYRIUS: RINKTINIŲ IR JŲ PADALINIŲ VADŲ SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA, KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ, ORMAVIMO IR DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
PIRMASIS SKIRSNIS: RINKTINIŲ IR JŲ PADALINIŲ VADŲ SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA
80. Rinktinių vadų skyrimo, jų atleidimo iš pareigų ir jų įgaliojimų sustabdymo tvarka nustatyta Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme.
81. Kitoms negu LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado nuolatinės šaulio tarnybos, kovinio būrio vado pareigoms vykdyti šauliai rinktinės vado teikimu gali būti skiriami LŠS vado įsakymu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
82. Kuopos vado pavaduotoją ir būrio vadą kuopos vado teikimu ar rinktinės valdybos siūlymu raštišku įsakymu skiria rinktinės vadas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
83. Būrio vado pavaduotoją, skyriaus vadą ir skyriaus vado pavaduotoją būrio vado teikimu raštišku įsakymu skiria kuopos vadas.
84. Šauliai iš užimamų pareigų atleidžiami raštišku juos į pareigas skyrusio vado įsakymu:
84.1. nutraukus su LŠS sudarytą darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais, taip pat kitais Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytais pagrindais;
84.2. paties šaulio prašymu (pateikus rašytinį prašymą į pareigas skyrusiam vadui), kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;
84.3. šauliui išstojus iš LŠS, kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;
84.4. šaulį pašalinus iš LŠS, kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;
84.5. Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyta tvarka šauliui sustabdžius narystę LŠS, kai darbo sutartis su LŠS nesudaryta;
84.6. šauliui praradus į pareigas skyrusio vado pasitikėjimą;
84.7. dėl struktūrinių pakeitimų panaikinus pareigybę;
84.8. Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyta tvarka paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
85. Šaulys su įsakymu dėl jo atleidimo iš pareigų supažindinamas pasirašytinai. Jeigu šaulys atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu dėl jo atleidimo iš pareigų, apie tai surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti faktą. Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti faktą liudijantys šauliai.
86. Skiriant šaulius į rinktinių vadų pavaduotojų ir rinktinių padalinių vadų bei jų pavaduotojų pareigas, taip pat atleidžiant juos iš šių pareigų laikomasi Darbo kodekso, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų.
ANTRASIS SKIRSNIS: KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ FORMAVIMO IR DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
Rinktinės valdyba
87. Rinktinės valdyba – kolegiali rinktinės valdymo institucija, padedanti rinktinės vadui vadovauti rinktinės veiklai.
88. Rinktinės valdyba sudaroma trejiems metams. Į ją pagal pareigas įeina rinktinės vadas ir jo pavaduotojas. Kitus septynis rinktinės valdybos narius ir jų pavaduotojus renka rinktinės suvažiavimas.
89. Rinktinės valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja rinktinės vadas, o jam nesant - jo pavaduotojas. Rinktinės valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
90. Rinktinės valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių.
91. Rinktinės valdybos nariui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu rinktinės valdybos nario pavaduotojas turi visas rinktinės valdybos nario teises. Jei į rinktinės valdybos posėdį atvyksta ir valdybos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
92. Rinktinės valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
93. Rinktinės valdybos posėdžius protokoluoja rinktinės vado paskirtas posėdžio sekretorius. Rinktinės valdybos posėdžio protokolai saugomi rinktinės štabe.
94. Rinktinės valdyba:
94.1. rengia rinktinės metinio veiklos plano projektą ir metines ataskaitas.
94.2. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo klausimus;
94.3. padeda rinktinės vadui organizuoti rinktinės metinio veiklos plano įgyvendinimą;
94.4. svarsto kandidatus garbės šaulio vardui suteikti;
94.5. svarsto apdovanoti teikiamas kandidatūras;
94.6. siūlo rinktinės vadui sušaukti neeilinius rinktinės suvažiavimus;
94.7. sprendžia kitus svarbius rinktinės veiklos organizavimo klausimus.
95. Rinktinės valdyba turi teisę:
95.1. reikalauti iš rinktinės vado ir rinktinės štabo šaulių pateikti veiklos, lėšų panaudojimo ir turto apskaitos ataskaitas;
95.2. sudaryti atskirų veiklos krypčių (kultūros, švietimo, sporto, darbo su jaunimu, leidybos, ūkinės ir kitų) darbo komisijas;
95.3. teikti rinktinės vadui pasiūlymus dėl rinktinės veiklos, valdymo, struktūros, drausmės ir tvarkos gerinimo;
95.4. siūlyti rinktinės vadui rinktinės kuopų vadų kandidatūras.
95.5. tikrinti kuopų valdybų darbą.
96. Rinktinės valdybos sprendimai rinktinės vadui yra patariamieji.
Rinktinės kontrolės komisija
97. Rinktinių veiklai prižiūrėti renkamos rinktinių kontrolės komisijos.
98. Rinktinės kontrolės komisija sudaroma trejiems metams iš penkių narių. Rinktinės kontrolės komisijos narius ir jų pavaduotojus renka rinktinės suvažiavimas.
99. Rinktinės kontrolės komisijos nariais ir jų pavaduotojais negali būti rinktinės vadas ir jo pavaduotojai, kuopų vadai, rinktinės valdybos nariai ir jų pavaduotojai, rinktinės garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai.
100. Rinktinės kontrolės komisijos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kontrolės komisijos pirmininkas, kurį iš savo tarpo renka kontrolės komisijos nariai. Renkant kontrolės komisijos pirmininką prioritetas teiktinas šauliams, turintiems aukštąjį ekonominį, vadybinį ar teisinį išsilavinimą.
101. Rinktinės kontrolės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių.
102. Rinktinės kontrolės komisijos nariui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu rinktinės kontrolės komisijos nario pavaduotojas turi visas rinktinės kontrolės komisijos nario teises. Jei į rinktinės kontrolės komisijos posėdį atvyksta ir komisijos narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
103. Kontrolės komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
104. Rinktinės kontrolės komisija:
104.1. ne rečiau kaip kartą per metus tikrina rinktinės štabo ir padalinių veiklą ir rinktinei priskirto turto būklę, tikrinimų ataskaitas teikia rinktinės valdybai svarstyti;
104.2. teikia ataskaitą rinktinės suvažiavimui;
104.3. rinktinės vado pavedimu atlieka neeilinius patikrinimus;
104.4. teikia LŠS Centro kontrolės komisijai tikrinimų ataskaitas.
105. Rinktinės kontrolės komisija turi teisę:
105.1. reikalauti iš rinktinės vado, rinktinės štabo šaulių ir padalinių vadų pateikti dokumentus, kurių reikia tikrinimui atlikti;
105.2. teikti LŠS ir rinktinės vadui siūlymus dėl veiklos organizavimo gerinimo rinktinėje;
105.3. nustačiusi pažeidimus ir trūkumus, nurodyti priemones bei terminus jiems pašalinti ir pareikalauti atsiskaityti už nurodytų pažeidimų ir trūkumų pašalinimą;
105.4. jeigu tikrinimų metu atskleidžiami rinktinės vadovybės padaryti pažeidimai ar pažeidimai, turintys nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, pateikti tikrinimo medžiagą tiesiogiai LŠS vadui arba Centro kontrolės komisijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1316, 2015-12-18, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20077
Rinktinės garbės teismas
106. Rinktinės garbės teismas yra rinktinės institucija, nagrinėjanti rinktinės šaulių skundus ir bylas dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotojus, ginčų.
107. Rinktinės garbės teismas sudaromas trejiems metams iš šešių šaulių. Rinktinės garbės teismo narius ir jų pavaduotojus renka rinktinės suvažiavimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
108. Rinktinės garbės teismo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi garbės teismo nariai.
109. Rinktinės garbės teismo nariui negalint eiti pareigų ar jo nesant, jį pavaduoja jo pavaduotojas. Pavadavimo laikotarpiu rinktinės garbės teismo nario pavaduotojas turi visas rinktinės garbės teismo nario teises. Jei į rinktinės garbės teismo posėdį atvyksta ir garbės teismo narys, kurio įgaliojimai nėra nutrūkę, ir jo pavaduotojas, priimant sprendimus balsuoja tik narys.
110. Rinktinės garbės teismo sprendimai priimami ne mažiau kaip keturių garbės teismo narių balsų dauguma.
111. Garbės teismo narys negali nagrinėti bylos, kurioje skundžiami jo veiksmai arba siekiama nustatyti, ar jis nepadarė drausminio nusižengimo.
112. Rinktinės garbės teismas nagrinėja:
112.1. rinktinės šaulių skundus dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotojus, galimai padarytų Šaulių etikos kodekso pažeidimų ir galimo šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymo;
112.2. rinktinės šaulių skundus dėl kuopų vadų paskirtų drausminių nuobaudų;
112.3. informaciją apie galimus rinktinės šaulių drausminius nusižengimus.
113. Rinktinės garbės teismas turi teisę:
113.1. nagrinėjamu klausimu gauti iš rinktinės štabo šaulių, padalinių vadų ir kitų šaulių informaciją ir rašytinius paaiškinimus, atlikto ar atliekamo šaulių drausmės nusižengimo tyrimo medžiagą;
113.2. kviesti į garbės teismo posėdžius suinteresuotas šalis, liudininkus;
113.3. savo sprendimu skirti drausmines nuobaudas rinktinės šauliams už Šaulių etikos kodekso pažeidimus.
114. Rinktinės garbės teismo reglamentą, atsižvelgdamas į LŠS Garbės teismo patvirtintą pavyzdinį rinktinių garbės teismų reglamentą, tvirtina rinktinės vadas.
Kuopos valdyba
115. Kuopos valdyba – kuopos vado patariamoji institucija.
116. Kuopos valdyba renkama vieneriems metams. Ją sudaro 5 kuopos šaulių susirinkime išrinkti nariai ir pagal pareigas kuopos vadas ir jo pavaduotojas.
117. Kuopos valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kuopos vadas arba jo pavedimu kuopos vado pavaduotojas.
118. Kuopos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Kuopos valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
119. Kuopos valdybos posėdžius protokoluoja kuopos vado paskirtas posėdžio sekretorius. Kuopos valdybos posėdžio protokolai saugomi kuopoje.
120. Kuopos valdyba:
120.1. svarsto kuopos metinius veiklos planus;
120.2. svarsto rinktinės vadui apdovanoti teikiamas šaulių kandidatūras;
120.3. siūlo kuopos vadui sušaukti neeilinius kuopos šaulių susirinkimus;
120.4. sprendžia kitus svarbius kuopos veiklos organizavimo klausimus.
121. Kuopos valdyba turi teisę:
121.1. gauti iš kuopos vado ir kitų šaulių veiklos ataskaitų;
121.2. teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl kuopos veiklos, valdymo, drausmės ir tvarkos gerinimo;
121.3. teikti kuopos vadui pasiūlymus dėl būrio vado pavaduotojų ir skyrių vadų kandidatūrų, o rinktinės vadui – pasiūlymus dėl kuopos vado ir jo pavaduotojų bei būrių vadų kandidatūrų.
122. Kuopos valdybos sprendimai kuopos vadui yra patariamieji.
VI SKYRIUS: LŠS VEIKLOS KONTROLĖ
123. LŠS valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, o vidaus auditą atlieka Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas.
124. LŠS vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, atlieka LŠS Centro kontrolės komisija. Jos funkcijos ir kompetencija nustatytos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme ir šio statuto IV skyriuje.
125. Rinktinių vidaus kontrolę atlieka rinktinės kontrolės komisijos. Jų funkcijos ir kompetencija nustatytos šio statuto V skyriuje.
126. Krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti LŠS vykdomo karinio rengimo ir pasirengimo bendriems su kariuomene gynybos veiksmams patikrinimą, taip pat tirti galimus LŠS vado, jo pavaduotojų ar rinktinių vadų drausminius nusižengimus.
127. Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – Generalinė inspekcija) inspektoriai, vykdydami krašto apsaugos ministro ar generalinio inspektoriaus pavedimą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bet kuriuo paros metu gali įeiti į LŠS objektus ir atlikti patikrinimą.
128. Generalinės inspekcijos inspektoriai, vykdydami savo funkcijas, turi teisę:
128.1. gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), žodinius ir (ar) raštiškus paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus patikrinimui atlikti;
128.2. kviesti šaulius atvykti į Generalinę inspekciją teikti paaiškinimų, reikalingų Generalinės inspekcijos atliekamam patikrinimui;
128.3. duoti LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS kolegialių institucijų pirmininkams privalomus nurodymus pašalinti patikrinimų metu rastus trūkumus ir pažeidimus.
129. Su Generalinės inspekcijos inspektoriaus atlikto patikrinimo aktu ir nurodymais, duodamais LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS kolegialių institucijų pirmininkams, supažindinamas krašto apsaugos ministras.
130. LŠS vadas yra pavaldus, o jo pavaduotojai ir rinktinių vadai atskaitingi krašto apsaugos ministrui. LŠS vadas taip pat yra atskaitingas LŠS suvažiavimui. LŠS vadas teikia krašto apsaugos ministrui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui metinę LŠS veiklos ataskaitą. Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Krašto apsaugos ministrui, jo įgaliotam viceministrui pareikalavus LŠS vadas privalo pateikti:
130.1. informaciją apie LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą;
130.2. informaciją apie valstybės biudžeto asignavimų pagal LŠS programą planavimą ir naudojimą;
130.3. rinktinių metinius veiklos planus ir veiklos ataskaitas;
130.4. informaciją apie LŠS ir rinktinės valdymo ir kolegialių institucijų veiklą ir/ar jų veiklos ataskaitas;
130.5. atestuotų auditorių atlikto audito išvadas ir rekomendacijas;
130.6. duomenis apie nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančius šaulius, kuriuos į pareigas skiria LŠS vadas;
130.7. informaciją apie drausmines nuobaudas, paskirtas šauliams, kuriuos į pareigas skiria krašto apsaugos ministras;
130.8. kitą prašomą informaciją ir(ar) paaiškinimus.
VII SKYRIUS: ASMENŲ PRIĖMIMO Į LŠS, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ LŠS TVARKA, TAIP PAT NARYSTĖS LŠS SUSTABDYMO IR ATNAUJINIMO TVARKA
Skyriaus pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
PIRMASIS SKIRSNIS: ASMENŲ PRIĖMIMO Į LŠS TVARKA
131. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
132. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis tapti šauliu, pateikia:
132.1. LŠS vado nustatytos formos prašymą, o jei prašymą teikia nepilnametis asmuo, kuris nėra pripažintas visiškai veiksniu, būtinas rašytinis jo tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimas;
132.2. Lietuvos Respublikos piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją, piliečiai iki 16 metų – gimimo liudijimo kopiją;
132.3. dokumentą apie karo prievolę, jei tokį turi;
132.4. nuotraukas pagal LŠS vado nustatytus reikalavimus;
132.5. užpildytą šio statuto 6 priede pateiktą šaulio asmens duomenų anketą;
132.6. kitus dokumentus, jeigu asmens, pretenduojančio tapti šauliu, tikrinimo metu nustatoma, kad tokie dokumentai reikalingi siekiant įsitikinti, ar asmuo atitinka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme keliamus reikalavimus ir gali tapti šauliu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
133. Asmuo šio Statuto 132 punkte išvardytus dokumentus turi pristatyti į pasirinktą kuopą arba rinktinės, kuriai priklauso pasirinkta kuopa, štabą.
134. Asmens prašymas registruojamas, o pateikti dokumentai arba jų kopijos (šio statuto 132.2 papunktyje nurodytų ir kitų dokumentų, kai dokumento originalą būtina grąžinti jį pateikusiam asmeniui) segami į asmens bylą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
1341. Asmenys, priimti į LŠS arba kurių narystė LŠS yra atnaujinta, pateikę prašymą gali susipažinti su asmens byla, saugoma LŠS archyve. Asmens duomenys, pateikti su VII skyriuje teikiamais dokumentais, tvarkomi asmenų priėmimo, išstojimo, pašalinimo, narystės LŠS sustabdymo, vidaus administravimo tikslais.
Papildyta punktu:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
135. Rinktinės vadas arba jo paskirtas šaulys patikrina pateiktus dokumentus. Siekiant įsitikinti, kad asmuo atitinka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytus reikalavimus, gali būti teikiamos užklausos atitinkamoms valstybės institucijoms;
136. LŠS vado sprendimu asmuo dokumentus, nurodytus šio statuto 132 punkte, gali pateikti LŠS štabo darbuotojui (šauliui), atsakingam už personalo administravimą, kuris atlieka šio statuto 134 ir 135 punktuose nurodytas funkcijas ir rengia LŠS vado įsakymą, atitinkantį šio statuto 138 punkte nustatytus reikalavimus.
137. Sprendimą dėl asmens priėmimo arba atsisakymo priimti LŠS vadas ar jo įgaliotas rinktinės vadas turi priimti ir asmenį apie patikrinimo rezultatus bei sprendimą dėl jo priėmimo į LŠS raštu informuoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo priimti į LŠS ir kitų 132 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Atskirais atvejais, kai būtina gauti papildomų duomenų apie asmenį, šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.
138. Rinktinės vadas arba jo paskirtas šaulys rengia LŠS vado įsakymą dėl reikalavimus atitinkančio asmens priėmimo į LŠS. Įsakymu taip pat paskiriama šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo data, vieta ir už šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonijos organizavimą atsakingas padalinys.
Jeigu asmuo įsakyme nurodytą dieną nedavė šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo dėl ligos ar kitos pateisinamos priežasties, rinktinės vadas ar jo paskirtas šaulys parengia rinktinės vado įsakymo dėl asmens priėmimo į LŠS pakeitimą, nurodant naują šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo datą ir, jeigu keičiama, vietą bei už šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonijos organizavimą atsakingą asmenį.
139. LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakyme nurodoma, kad asmuo laikomas priimtu į LŠS nuo šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo davimo dienos.
140. LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakyme nurodytas atsakingas asmuo įsakyme nurodytą dieną organizuoja iškilmingą šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremoniją.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
141. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
142. Asmuo LŠS nariu tampa ir šaulio tarnybos stažas pradedamas skaičiuoti nuo priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo davimo dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
143. Į LŠS įstojęs asmuo LŠS vado nustatyta tvarka aprūpinamas šaulio uniforma ir priklausančiais skiriamaisiais ženklais.
144. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
145. Jaunasis šaulys, likus ne daugiau nei 3 mėnesiams iki jo pilnametystės ir norintis likti LŠS nariu, jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui arba jo įgaliotam rinktinės vadui pateikia raštišką prašymą, kuriame nurodo pageidaująs duoti šaulio priesaiką. Rinktinės vadas raštišku įsakymu skiria šaulio priesaikos datą, vietą ir už priesaikos ceremonijos organizavimą atsakingą asmenį.
ANTRASIS SKIRSNIS: IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ LŠS TVARKA
146. Šaulių išstojimas ar pašalinimas iš LŠS įforminamas į LŠS priėmusio LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu.
147. Šaulys, pageidaujantis išstoti iš LŠS, pateikia jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui arba jo įgaliotam rinktinės vadui prašymą dėl išstojimo iš LŠS, kuriame nurodo: vardą, pavardę, gimimo data, gyvenamosios vietos adresą. Taip pat grąžina šaulio pažymėjimą, jam išduotą uniformą ir kitas LŠS priklausančias materialines vertybes.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
148. Šauliai iš LŠS šalinami Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytais pagrindais. Iš LŠS šalinamas šaulys turi grąžinti šaulio pažymėjimą, jam išduotą uniformą ir kitas LŠS priklausančias materialines vertybes.
149. Gavus šaulio prašymą išstoti iš LŠS arba atsiradus bent vienam Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytam pagrindui, dėl kurio šaulys šalinamas iš LŠS, LŠS štabas (jei asmenį priėmė LŠS vadas) arba rinktinės vadas (jei asmenį į LŠS priėmė rinktinės vadas) ar jo paskirtas šaulys rengia atitinkamai LŠS vado arba rinktinės vado įsakymą, kuriame nurodoma, kad asmuo išstoja arba asmuo šalinamas iš LŠS.
150. Įsakyme dėl pašalinimo iš LŠS, taip pat įsakyme dėl asmens išstojimo iš LŠS, jei šis asmuo išstoja iš LŠS per penkerius metus nuo jo priėmimo į LŠS, nurodoma šaulio prievolė grąžinti šaulio uniformą arba atlyginti jos vertę, jei uniforma negrąžinama. Įsakyme taip pat nurodoma atlygintina šaulio uniformos vertė ir nurodytos pinigų sumos grąžinimo sąlygos.
151. Jei asmuo negrąžina jam išduotų LŠS priklausančių materialinių vertybių ir šaulio uniformos arba neatlygina nurodytos uniformos vertės, ši suma iš jo išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.
152. Apie asmens išstojimą, pašalinimą iš LŠS arba asmens narystės LŠS nutraukimą Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 31 straipsnio 5 dalies pagrindu pažymima Šaulių registracijos žurnale. Šaulių registracijos žurnale taip pat žymima asmens narystės LŠS pabaiga dėl kitų Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytų pagrindų.
153. Iš LŠS išstojusių ar pašalintų asmenų arba kurių narystė LŠS sustabdyta, taip pat asmenų, kurių narystė LŠS nutrūko Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytais pagrindais, asmens bylos saugomos LŠS archyve Bendrųjų dokumentų saugojimo terminių rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, nustatytą laiką. Asmenys, išstoję, pašalinti iš LŠS arba kurių narystė LŠS sustabdyta, taip pat asmenys, kurių narystė LŠS nutrūko Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytais pagrindais, pateikę prašymą gali susipažinti su asmens byla, saugoma LŠS archyve.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
TREČIASIS SKIRSNIS: NARYSTĖS LŠS SUSTABDYMO IR ATNAUJINIMO TVARKA
Skirsnio pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
154. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
155. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
156. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
157. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
158. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
159. Jei šaulys, prašantis sustabdyti jo narystę LŠS, eina vado pareigas, jis turi vadovaujamo padalinio reikalus perduoti ir už juos atsiskaityti savo tiesioginiam vadui.
160. Šaulio prašymas sustabdyti narystę LŠS tenkinamas, jei šaulys įvykdo šio statuto 159 punkte nustatytus reikalavimus. Sprendimą dėl narystės sustabdymo šaulio prašymą gavęs vadas privalo priimti ne vėliau kaip per 14 dienų.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
161. LŠS vadas asmens, kurio narystė LŠS sustabdyta, raštišku prašymu gali pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, neviršydamas Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytų terminų.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
162. Išnykus priežastims, dėl kurių šaulys prašė sustabdyti narystę LŠS, asmuo jo narystę LŠS sustabdžiusiam LŠS vadui arba jo įgaliotam rinktinės vadui pateikia raštišką prašymą atnaujinti jo narystę LŠS, nurodydamas narystės atnaujinimo datą.
163. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
164. Narystė LŠS stabdoma ir atnaujinama, taip pat jos pabaiga dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 311 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių įforminama šaulį į LŠS priėmusio LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
165. Asmuo su įsakymu dėl narystės LŠS sustabdymo ar atnaujinimo supažindinamas pasirašytinai. Jeigu asmuo atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti faktą, pažymoje nurodoma atsisakiusio pasirašyti asmens: vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas. Pažymą pasirašo bent du atsisakymo pasirašyti faktą liudijantys šauliai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
166. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
167. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
168. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
169. Štabo skyrius ar šaulys, atsakingas už personalo administravimą, Šaulių registracijos žurnale įrašo apie asmens narystės LŠS sustabdymą ir atnaujinimą, taip pat apie narystės pabaigą.
VIII SKYRIUS: ŠAULIO PRIESAIKA IR JAUNOJO ŠAULIO IŠKILMINGAS PASIŽADĖJIMAS
170. Šaulio priesaikos tekstai jo pasirinkimu yra šie:
170.1. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.
Tepadeda man Dievas.“
170.2. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.“
171. Jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstai jo pasirinkimu yra šie:
171.1. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas jaunuoju šauliu, Jūsų akivaizdoje iškilmingai pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei ir stropiai rengtis ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti jaunojo šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam jaunajam šauliui.
Tepadeda man Dievas.“
171.2. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti jaunojo šaulio pareigas ir vadų įsakymus.
Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam jaunajam šauliui.“
172. Jei šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą perskaitęs asmuo atsisako pasirašyti atitinkamai šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo lapą arba šį lapą pasirašo su išlyga, laikoma, kad asmuo nedavė šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo.
173. Šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonija vyksta LŠS vado nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS: BENDROSIOS ŠAULIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
174. Bendrosios šaulio pareigos yra šios:
174.1. dalyvauti LŠS organizuojamuose mokymuose, pratybose ir kituose LŠS veiklos renginiuose, rengtis ginkluotai krašto gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui;
174.2. būti susipažinusiam su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu, LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais LŠS vidaus tvarką, drausmę ir veiklą reglamentuojančiais teisės aktais;
174.3. elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų šaulio vardo ir nediskredituotų LŠS;
174.4. dėvėti tvarkingą LŠS nario uniformą, kaip reikalauja LŠS vado patvirtintos uniformos dėvėjimo taisyklės;
174.5. tinkamai naudoti ir saugoti jam patikėtą turtą;
174.6. vykdyti vadų įsakymus, gerbti vyresnius šaulius ir paisyti jų nuomonės;
174.7. mokėti nario mokestį.
175. Šauliai turi šias teises:
175.1. atstovauti savo padaliniui LŠS ir jos padalinių valdymo institucijose;
175.2. būti išrinkti į LŠS ir jos padalinių kolegialias institucijas;
175.3. teikti vadams pasiūlymus dėl LŠS ir jos padalinių veiklos, valdymo, struktūros;
175.4. dėvėti šaulio uniformą ir skiriamuosius ženklus, nešioti šaulio ženklą;
175.5. šio Statuto nustatyta tvarka teikti skundus vadams ir garbės teismams.
X SKYRIUS: ŠAULIO TARNYBOS TVARKA IR DRAUSMĖ
PIRMASIS SKIRSNIS: ŠAULIO TARNYBA
176. Šaulio tarnyba pagal jos pobūdį skirstoma į:
176.1. šaulio rengimą;
176.2. specialiąją tarnybą;
176.3. jaunųjų šaulių šaulio tarnybą;
176.4. dalyvavimą LŠS organizuojamuose sporto ir kultūros renginiuose;
176.5. nuolatinio pobūdžio tarnybą;
176.6. šaulio tarnybą LŠS koviniuose būriuose.
177. Šaulio rengimas (karinis rengimas, rengimas atlikti pagalbines gynybos užduotis, rengimas organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, civilinės saugos, sveikos gyvensenos ir kiti mokymai) vykdomi pagal šaulių rengimo programas, kurias tvirtina LŠS vadas, ir vadovaujantis metiniais rinktinės šaulių rengimo planais.
178. Metinius rinktinės šaulių rengimo planus rinktinės vadų teikimu tvirtina LŠS vadas. Šiuose planuose numatomi šaulių mokymai ir pratybos (tema ar pobūdis, laikas ir trukmė, siekiamas tikslas).
179. Į šaulio rengimo užsiėmimus (mokymus, kursus, pratybas, stovyklas ar kitus renginius) šauliai šaukiami rinktinės vado įsakymu.
180. Šaulio specialioji tarnyba atliekama Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiant pagalbą kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, taip pat saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas.
181. Šaulys į specialiąją tarnybą šaukiamas LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado raštišku įsakymu. Rinktinės vadas apie šaulio šaukimą į specialiąją tarnybą privalo informuoti LŠS štabą.
182. Budėti saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei krašto apsaugos ministro įsakymais ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas šaulys gali būti skiriamas tik jo sutikimu ne ilgiau kaip 24 valandas nepertraukiamai ir ne dažniau kaip kartą per savaitę, išskyrus atvejus, kai budėjimas vykdomas darbo sutarties pagrindu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
183. Jaunųjų šaulių šaulio tarnyba organizuojama pagal jaunųjų šaulių ugdymo programas, kurias tvirtina LŠS vadas. Jaunųjų šaulių šaulio tarnybai taikomi Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyti apribojimai.
184. Šauliai rinktinės vado rašytiniu įsakymu gali būti skiriami dalyvauti LŠS organizuojamose sporto ir kultūros renginiuose, jiems priskiriant tam tikras funkcijas ir pareigas. Kiti šauliai, kuriems rinktinės vadas įsakymu dalyvauti LŠS organizuojamose sporto varžybose ar kultūros renginyje nenurodė ir nepriskyrė funkcijų ir pareigų šių varžybų ar renginio metu, organizuojamame renginyje gali dalyvauti arba nedalyvauti savo apsisprendimu.
185. Šaulio tarnybos LŠS koviniuose būriuose tvarka nustatyta Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
1851. Šaulys atsako už pratybų metu jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti LŠS turtą ir kitas materialines vertybes, o padarytą žalą privalo atlyginti pusės padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai.
Papildyta punktu:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
186. Šauliai į šio statuto 176.1, 176.3 ir 176.4 punktuose nurodytą tarnybą šaukiami tokiu laiku, kad nebūtų trukdoma atlikti jų darbo ar mokymosi (studijų) veiklos, t. y. poilsio dienomis, vakarais, mokinių (studentų) atostogų metu. Prireikus (vado, kuris šaukia šaulius į tarnybą, įsakyme nurodomos priežastys) šauliai į nurodytą tarnybą gali būti šaukiami ir darbo dienos metu.
187. Šauliai į specialiąją tarnybą šaukiami Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka gavus atitinkamos institucijos prašymą arba LŠS Centro valdybai priėmus sprendimą saugoti LŠS priklausančius ar jos naudojamus, taip pat krašto apsaugos ministro LŠS priskirtus objektus ir teritorijas.
188. Šauliai gali atlikti ir kito pobūdžio šaulio tarnybą, numatytą Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, šio įstatymo pagrindu sudaromose LŠS bendradarbiavimo su kitomis institucijomis sutartyse, taip pat vykdydami pilietinio ir tautinio ugdymo bei kitas neformaliojo švietimo programas ar dalyvaudami jas įgyvendinant.
189. LŠS vadas ir rinktinių vadai šaulį, kuris susižalojo ar kitaip buvo sutrikdyta jo sveikata atliekant šaulio tarnybą, siunčia Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
ANTRASIS SKIRSNIS: ŠAULIŲ PAVALDUMAS
190. Atliekant šaulio tarnybą, šauliai vienas kitam gali būti vadas arba pavaldinys. Šaulys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta nuolat ar laikinai vadovauti kitiems šauliams, yra tų šaulių vadas, o šauliai, kuriems jis vadovauja, yra jo pavaldiniai.
191. Jei šauliai, einantys tolygias pareigas, vykdo bendras užduotis, vienas iš jų aukštesniojo vado įsakymu skiriamas vadu.
192. Šaulių tarpusavio santykiams reguliuoti nustatomos šios pareigybės (nuo žemiausios iki aukščiausios):
192.1. jaunųjų šaulių:
192.1.1. jaunasis šaulys;
192.1.2. skyriaus jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;
192.1.3. skyriaus jaunųjų šaulių vadas;
192.1.4. būrio jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;
192.1.5. būrio jaunųjų šaulių vadas;
192.1.6. kuopos jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;
192.1.7. kuopos jaunųjų šaulių vadas;
192.1.8. rinktinės jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;
192.2. šaulio priesaiką davusių šaulių:
192.2.1. eilinis šaulys;
192.2.2. vyriausiasis šaulys (skyriaus vado pavaduotojas);
192.2.3. skyriaus vadas (skyrininkas);
192.2.4. būrio vado pavaduotojas (būrininkas, būrio specialistas, štabo specialistas);
192.2.5. kuopos specialistas, štabo vyresnysis specialistas, rinktinės jaunųjų šaulių vadas;
192.2.6. būrio vadas;
192.2.7. kuopos vado pavaduotojas, štabo vyriausiasis specialistas;
192.2.8. kuopos vadas, štabo skyriaus viršininkas;
192.2.9. rinktinės vado pavaduotojas;
192.2.10. rinktinės vadas;
192.2.11. LŠS vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas;
192.2.12. LŠS vado pavaduotojas;
192.2.13. LŠS vadas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
193. Vadas atsako už vadovaujamo padalinio vidaus tvarką, šaulių rengimą, drausmę, padaliniui priskirtą turtą ir lėšas.
194. Vadai turi teisę pavaldiniams skirti užduotis, duoti įsakymus ir reikalauti, kad šie juos vykdytų, gali pagal kompetenciją skirti jiems drausmines nuobaudas ir skatinti šio Statuto nustatyta tvarka.
195. Aukštesnis vadas, nustatęs, kad žemesniojo vado įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, šiam Statutui ir kitiems LŠS veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar LŠS interesams, tokį įsakymą atšaukia.
196. Detalios vadų pareigos ir teisės nustatomos jų pareiginiuose nuostatuose.
197. Šaulio tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šiame statute, nustato LŠS vado patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės ir Šaulių rikiuotės statutas.
TREČIASIS SKIRSNIS: LŠS VADO, JO PAVADUOTOJŲ, RINKTINIŲ VADŲ IR KITŲ ŠAULIŲ DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS TARNYBOS YPATUMAI, SUSIJĘ SU DARBO LAIKO STRUKTŪRA, TRUKME IR REŽIMU
198. LŠS vadas, jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir kiti šauliai, dirbantys pagal darbo sutartis su LŠS, laikomi nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančiais šauliais, kurių šaulio tarnybai šis Statutas ir LŠS vidaus teisės aktai gali numatyti darbo laiko struktūros, trukmės ir režimo ypatumus.
Nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančių šaulių darbo grafiką (kasdienio darbo pradžią ir pabaigą, taip pat tarnybos ir poilsio laiko paskirstymą per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį) nustato LŠS vadas. LŠS vado darbo grafiką prireikus nustato ir krašto apsaugos ministras.
LŠS vado, jo pavaduotojų ir rinktinių vadų darbo grafikas nustatomas taip, kad sudarytų sąlygas bent kartą per savaitę priimti šaulius ir kitus interesantus darbo dieną po įprastinių darbo valandų.
199. Pagal darbo sutartis dirbančių šaulių darbo laiko trukmė reglamentuojama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
200. Nuolatinio pobūdžio tarnybą atliekantiems šauliams už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensuojama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.
201. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
202. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
XI SKYRIUS: JAUNŲJŲ ŠAULIŲ TARNYBOS YPATYBĖS
203. Jaunieji šauliai atlieka šio statuto 176.1, 176.3 ir 176.4 punktuose nurodytą šaulio tarnybą šio statuto X skyriuje nustatyta tvarka, taikant šiuos apribojimus:
203.1. jauniesiems šauliams, kurie nėra pripažinti visiškai veiksniais, dalyvauti ilgesniuose negu paros mokymuose, pratybose, kursuose, stovyklose ar kituose renginiuose, gali būti leidžiama tik gavus rašytinį tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimą;
203.2. jauniesiems šauliams karinis rengimas pakeičiamas jaunųjų šaulių rengimu karo tarnybai;
203.3. jaunasis šaulys negali būti skiriamas už jaunųjų šaulių saugumą atsakingu asmeniu mokymų, pratybų, kursų, stovyklų ar kitų renginių metu, taip pat kitos jaunojo šaulio tarnybos metu.
204. LŠS jaunųjų šaulių vadas yra vienas iš LŠS vado pavaduotojų.
205. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
206. Rinktinių jaunųjų šaulių vadais gali būti skiriami tik pilnamečiai šauliai. Rinktinių jaunųjų šaulių vadai tiesiogiai pavaldūs rinktinių vadų pavaduotojams.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
207. LŠS vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas:
207.1. ne rečiau kaip tris kartus per metus šaukia jaunųjų šaulių tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
207.2. rengia metinę LŠS jaunųjų šaulių veiklos ataskaitą ir teikia ją svarstyti jaunųjų šaulių tarybai, o kai šiai ataskaitai pritaria jaunųjų šaulių taryba – teikia ją LŠS vadui;
207.3. dalyvauja rengiant jaunųjų šaulių rengimo programas ir metinius rinktinių jaunųjų šaulių ugdymo planus;
207.4. atstovauja LŠS jauniesiems šauliams valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, visuomeniniuose renginiuose, taip pat tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose;
207.5. dalyvauja LŠS Centro valdybos posėdžiuose svarstant jaunųjų šaulių veiklos ir darbo su jaunimu klausimus;
207.6. rengia jaunųjų šaulių veiklą reglamentuojančių LŠS vidaus teisės aktų projektus, teikia juos svarstyti LŠS jaunųjų šaulių tarybai ir LŠS Centro valdybai;
207.7. vykdo kitas jo pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.
208. LŠS vado pavaduotojui-jaunųjų šaulių vadui veiklą organizuoti padeda LŠS jaunųjų šaulių taryba, o rinktinės jaunųjų šaulių vadui – rinktinės jaunųjų šaulių taryba. Jaunųjų šaulių tarybos yra patariamosios institucijos.
209. LŠS jaunųjų šaulių tarybą sudaro LŠS vado pavaduotojas-jaunųjų šaulių vadas ir rinktinių jaunųjų šaulių vadai. Rinktinės jaunųjų šaulių taryba sudaroma iš rinktinės jaunųjų šaulių vado ir po vieną kiekvienos rinktinės kuopos jaunąjį šaulį, kurį renka šaulių kuopos valdyba.
210. Jaunųjų šaulių taryba svarsto klausimus dėl:
210.1. jaunųjų šaulių veiklos organizavimo;
210.2. jaunųjų šaulių atributikos;
210.3. jaunųjų šaulių elgesio;
210.4. LŠS populiarinimo tarp jaunimo būdų;
210.5. bendradarbiavimo su jaunimo organizacijomis;
210.6. kitus su jaunųjų šaulių veikla susijusius klausimus.
12 skyrius. Neteko galios nuo 2020-09-01
Skyriaus naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
XIII SKYRIUS: STOJAMOJO IR LŠS NARIO MOKESČIO BEI TIKSLINIŲ ĮMOKŲ MOKĖJIMO TVARKA
219. Stojamasis mokestis mokamas pateikiant prašymą priimti į LŠS ir kitus šio statuto 132 punkte nurodytus dokumentus. Jei nustačius, kad asmuo neatitinka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytų reikalavimų, jis nepriimamas į LŠS, stojamasis mokestis negrąžinamas.
220. LŠS nario mokestis mokamas kasmet. Rinktinės valdybos sprendimu rinktinėje gali būti nustatytas LŠS metinio nario mokesčio mokėjimas dalimis, bet metinio nario mokesčio mokėjimas negali būti išskaidytas į daugiau nei keturis mokėjimus per metus.
221. Šaulio prašymu metinio nario mokesčio ar jo dalies mokėjimą rinktinės vadas gali atidėti, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.
222. Šauliai gali mokėti tikslines įmokas:
222.1. šaulių žurnalui „Trimitas“ išlaikyti;
222.2. šaulių infrastruktūros išlaikymui ir gerinimui;
222.3. kitiems LŠS veiklos tikslams įgyvendinti.
223. LŠS Centro valdyba nustato stojamojo ir nario mokesčių naudojimo tvarką.
224. Stojamasis mokestis, nario mokestis ir tikslinės įmokos mokėjimo pavedimu mokamos į LŠS sąskaitą banke, kurios numeris ir kiti mokėjimo pavedimui atlikti reikalingi rekvizitai viešai skelbiami LŠS padaliniuose.
XIV SKYRIUS: ŠAULIŲ UNIFORMOS IR SKIRIAMIEJI ŽENKLAI, JŲ DĖVĖJIMO IR NEŠIOJIMO TVARKA
225. Nustatomi šie šaulių uniformų tipai (2 priedas):
225.1. lauko uniforma;
225.2. išeiginė jaunojo šaulio uniforma;
225.3. išeiginė šaulio uniforma;
225.4. Garbės sargybos šaulio uniforma.
226. Šaulio uniformą gali dėvėti tik LŠS nariai ir tik dalyvaudami LŠS veikloje arba vykdami į (iš) LŠS veiklos renginius (-ių), taip pat dalyvaudami valstybinėse ir kariuomenės šventėse.
227. Lauko uniforma paprastai dėvima šaulio rengimui skirtų LŠS renginių (mokymų, kursų, pratybų, stovyklų ar kitų), kurie vykdomi lauke, metu.
228. Išeiginė šaulio ar jaunojo šaulio uniforma paprastai dėvima:
228.1. šaulio rengimui skirtų LŠS renginių (mokymų, kursų, pratybų, repeticijų ar kitų), kurie vykdomi uždarose patalpose, metu;
228.2. iškilmingų rikiuočių metu, atmintinų dienų, kariuomenės ir LŠS švenčių metu, oficialių priėmimų metu ir kitais atvejais kuopos vado sprendimu;
228.3. atliekant nuolatinę tarnybą LŠS;
228.4. dalyvaujant LŠS, rinktinių ir kuopų valdymo institucijų veikloje;
228.5. atliekant kitas šaulio tarnybos pareigas, jei vadai nenustato kitaip.
228.6. Garbės sargybos šaulio uniforma dėvima iškilmingų rikiuočių metu, atmintinų dienų, Lietuvos kariuomenės ir LŠS švenčių metu, oficialių priėmimų metu ir kitais LŠS vado nustatytais atvejais.
229. Šaulys, paskirtas atlikti specialiosios tarnybos, dėvi LŠS vado ar rinktinės vado įsakyme, kuriuo jis paskirtas atlikti specialiosios tarnybos, nurodyto tipo uniformą. Jei įsakyme nenurodoma, kurio tipo uniformą šauliai turi dėvėti, dėvima lauko uniforma.
230. Draudžiama dėvėti:
230.1. nenustatytojo pavyzdžio šaulio uniformą;
230.2. netvarkingą šaulio uniformą;
230.3. atskiras šaulio uniformos dalis su kitais drabužiais.
231. Garbės šauliams, kurie yra buvę LŠS nariai, LŠS vadas įsakymu gali suteikti teisę nešioti šaulio uniformą iškilmingų susirinkimų bei renginių metu, švenčių ir atmintinomis dienomis.
232. Miręs šaulys LŠS vado sutikimu gali būti laidojamas su šaulio uniforma. Šaulio laidojimo su šaulio uniforma tvarką nustato LŠS vadas.
233. Šaulių uniformos dėvimos su skiriamaisiais ženklais. Šaulių uniformų skiriamieji ženklai (3 priedas) yra šie:
233.1. šaulio ženklas;
233.2. šaulio ženklo antsiuvas;
233.3. LŠS garbės šaulio ženklas;
233.4. Gediminaičių stulpai;
233.5. antsiuvas „Lietuvos valstybės vėliava“;
233.6. LŠS štabo ir rinktinių antsiuvai;
233.7. išeiginės kepurės ir beretės ženklas;
233.8. lauko uniformos kepurės, panamos ženklas;
233.9. išeiginės šaulio ir garbės sargybos šaulio uniformos sagos;
233.10. LŠS vardinis ženklas;
233.11. kaklaraiščio segtukas;
233.12. pareigų ženklai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
234. Draudžiama šio statuto 233.2, 233.4–233.12 papunkčiuose nurodytus skiriamuosius ženklus segti ir nešioti prie kitų drabužių, išskyrus, kai LŠS vado nustatyta tvarka skiriamieji ženklai naudojami LŠS, taip pat LŠS ir rinktinių klubams, draugijoms, kolektyvams reprezentuoti.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
235. LŠS vadas tvirtina Šaulio uniformos ir jų skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisykles.
XV SKYRIUS: ŠAULIŲ SKATINIMAS IR APDOVANOJIMAS UŽ NEPRIEKAIŠTINGĄ IR PAVYZDINGĄ ŠAULIO PAREIGŲ VYKDYMĄ, KITŲ ASMENŲ, NUSIPELNIUSIŲ LŠS, APDOVANOJIMAS
236. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą, nuopelnus LŠS šauliai ar kiti asmenys, nusipelnę LŠS, gali būti skatinami ir apdovanojami šiais būdais:
236.1. šauliai:
236.1.1. kuopos vado padėkos raštu;
236.1.2. rinktinės vado padėkos raštu;
236.1.3. LŠS vado padėkos raštu;
236.1.4. LŠS vado vardine dovana;
236.1.5. LŠS jubiliejiniu medaliu „Už tarnystę Tėvynei“;
236.1.6. LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“;
236.2. kiti asmenys, nusipelnę LŠS, gali būti apdovanojami ir skatinami 236.1.1–236.1.4 p. numatytais būdais.
237. Būrio vadas turi teisę teikti siūlymus kuopos vadui dėl jo būrio šaulių skatinimo ir apdovanojimo.
238. Kuopos vadas turi teisę padėkos raštu skatinti kuopos šaulius, kitus kuopai nusipelniusius asmenis, taip pat teikti siūlymus rinktinės vadui dėl aukštesnių apdovanojimų kuopos šauliams.
239. Rinktinės vadas turi teisę padėkos raštu skatinti rinktinės šaulius, kitus rinktinei nusipelniusius asmenis, taip pat teikti siūlymus LŠS vadui dėl aukštesnių apdovanojimų rinktinės šauliams.
240. LŠS vadas turi teisę padėkos raštu ir vardine dovana skatinti LŠS šaulius, kitus LŠS nusipelniusius asmenis.
241. LŠS vadas apdovanoja šaulius LŠS jubiliejiniu medaliu „Už tarnystę Tėvynei“ ir LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, taip pat teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl valstybinių ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimų šauliams įteikimo. LŠS vadas teisės aktų nustatyta tvarka LŠS vardu turi teisę teikti siūlymus dėl šaulių apdovanojimo kitais visuomeninių organizacijų, valstybės ar savivaldybės institucijų, valstybiniais apdovanojimais.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
242. LŠS apdovanojimų komisiją – patariamąją LŠS vado instituciją – sudaro 5 nariai. Jos sudėtį tvirtina LŠS vadas. LŠS apdovanojimų komisijos darbo tvarką, kandidatų teikimo apdovanoti tvarką, taip pat teikiamų kandidatų vertinimo kriterijus ir sprendimų priėmimo principus nustato LŠS vado patvirtintos LŠS narių teikimo apdovanoti taisyklės.
243. Jaunųjų šaulių skatinimo ir apdovanojimų klausimams spręsti gali būti sudaroma LŠS jaunųjų šaulių apdovanojimo komisija. Šio statuto 242 dalies normos mutatis mutandis taikomos ir LŠS jaunųjų šaulių apdovanojimo komisijai.
244. LŠS jubiliejinio medalio „Už tarnystę Tėvynei“ ir LŠS pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ nuostatus tvirtina LŠS vadas.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
XVI SKYRIUS: ŠAULIŲ DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
PIRMASIS SKIRSNIS: BENDROSIOS NUOSTATOS
245. Asmens duomenys, sužinomi iš XVI skyriuje nurodytų dokumentų, tvarkomi drausminės atsakomybės tyrimo, drausminės nuobaudos skyrimo, vykdymo, skundų nagrinėjimo tikslais.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
246. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
247. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
248. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
249. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
250. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
251. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
252. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
253. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
254. Drausminio nusižengimo tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tyrimą atliekantis asmuo nedelsdamas privalo informuoti įstatymų įgaliotą valstybės instituciją ir suteikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti ar administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti reikalingą medžiagą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1316, 2015-12-18, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20077
255. Šaulys, pažeidęs drausminių nusižengimų tyrimo tvarką, atsako Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
ANTRASIS SKIRSNIS: DRAUSMINIO NUSIŽENGIMO TYRIMAS
256. Drausminius nusižengimus, susijusius su Šaulių etikos kodekso pažeidimais, nagrinėja garbės teismai šių teismų reglamentuose nustatyta tvarka.
257. Drausminius nusižengimus tiria krašto apsaugos ministro, LŠS vado ar rinktinės vado paskirti jiems pavaldūs asmenys.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
258. Asmens, atliekančio drausminio nusižengimo tyrimą, teisės ir pareigos:
258.1. asmuo, atliekantis drausminio nusižengimo tyrimą, turi teisę:
258.1.1. nuvykti į tiriamo įvykio vietą ir ją apžiūrėti, sudaryti schemas, fotografuoti, filmuoti;
258.1.2. apklausti tiriamo įvykio dalyvius ir liudytojus;
258.1.3. gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), įskaitant asmens duomenis, rašytinius paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus drausminio nusižengimo tyrimui atlikti;
258.1.4. apklausti rinktinių vadus dėl atskirų tiriamo įvykio aplinkybių;
258.2. asmuo, atliekantis drausminio nusižengimo tyrimą, privalo:
258.2.1. visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti įvykio aplinkybes;
258.2.2. tiriamo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas;
258.2.3. tiriamo įvykio dalyviui atsisakius pateikti paaiškinimus, surašyti šį faktą patvirtinančią pažymą ir ją pasirašytinai patvirtinti. Pažymą pasirašytinai patvirtinti turi ne mažiau kaip dar du asmenys;
258.2.4. nedelsdamas informuoti drausminio nusižengimo tyrimą paskyrusį asmenį apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių;
258.2.5. saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, taip pat konfidencialias žinias apie asmenis, kurias sužinojo drausminio nusižengimo tyrimo metu;
258.3. asmuo, atlikęs drausminio nusižengimo tyrimą ir pažeidęs drausminio nusižengimo tyrimo tvarką, atsako pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
2581. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
259. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
260. Drausminio nusižengimo tyrimą atliekantis asmuo privalo visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti drausminio nusižengimo aplinkybes, jis privalo saugoti informaciją apie asmens duomenis, kuriuos sužino patikrinimo metu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
261. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
262. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
263. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
264. Neteko galios nuo 2020-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
265. Drausminio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo surašo drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje nurodoma:
265.1. drausminio nusižengimo esmė, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės;
265.2. įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys drausminio nusižengimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą;
265.3. drausmės pažeidėjo paaiškinimai, jo nurodomi gynybos argumentai ir jų patikrinimo rezultatai;
265.4. drausmės pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;
265.5. duomenys, apibūdinantys drausmės pažeidėją (vardas, pavardė, tarnybos vieta ir pareigos, turimos nuobaudos ir paskatinimai);
265.6. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 333 straipsnio dalis, numatanti padarytą drausminį nusižengimą;
265.7. siūloma skirti drausminė nuobauda;
265.8 siūlymas pranešti policijai apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, pateikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą;
265.9. siūlymas drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą perduoti LŠS Garbės teismui, jei drausminis nusižengimas susijęs su šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymu, taip pat jei drausminis nusižengimas susijęs su Šaulių etikos kodekso pažeidimu;
265.10. nesant galimybių nustatyti ar nenustačius drausminio nusižengimo fakto arba drausmės pažeidėjo, siūlymas nutraukti drausminio nusižengimo tyrimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
266. Drausminio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo pasirašo drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir kartu su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga perduoda drausminio nusižengimo tyrimą skyrusiam asmeniui.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
267. Drausminio nusižengimo tyrimo eigą kontroliuoja, drausminio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens nušalinimo klausimą sprendžia ir drausminio nusižengimo tyrimo išvadą įvertina vadas, paskyręs drausminio nusižengimo tyrimą, o jei drausminio nusižengimo tyrimą atlieka krašto apsaugos generalinis inspektorius – krašto apsaugos ministras.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
268. Įvertinęs drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, drausminio nusižengimo tyrimą skyręs vadas, o jei drausminio nusižengimo tyrimą atliko krašto apsaugos generalinis inspektorius – krašto apsaugos ministras:
268.1. patvirtina drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir skiria drausminę nuobaudą;
268.2. grąžina drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti;
268.3. patvirtina drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir nutraukia drausminio nusižengimo tyrimą;
268.4. perduoda drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą LŠS Garbės teismui, jei drausminis nusižengimas susijęs su šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymu, taip pat jei drausminis nusižengimas susijęs su Šaulių etikos kodekso pažeidimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
269. Jeigu vadas, įvertinęs drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, nustatė, kad jam pavaldus šaulys padarė drausminį nusižengimą, už kurį turi būti skiriama griežtesnė drausminė nuobauda, negu jam suteikta teisė skirti, jis drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir išvadą perduoda aukštesniam vadui, o LŠS vadas – krašto apsaugos ministrui, kad šis skirtų drausminę nuobaudą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
3 skirsnis. Neteko galios nuo 2020-09-01
Skirsnio naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
4 skirsnis. Neteko galios nuo 2020-09-01
Skirsnio naikinimas:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
PENKTASIS SKIRSNIS: SKUNDŲ PADAVIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA
296. Šaulys turi teisę skųstis, kai yra pažeistos įstatymų ir kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas neteisėtas įsakymas.
297. Skundai paduodami skundžiamo šaulio tiesioginiam vadui, o jei skundžiamas tiesioginis vadas – aukštesniajam vadui, taip pat atitinkamam garbės teismui.
298. LŠS Garbės teismui paduodami ir LŠS Garbės teismas nagrinėja skundus dėl:
298.1. LŠS vado ir jo pavaduotojų, LŠS štabo šaulių, LŠS Centro valdybos narių ir jų pavaduotojų, LŠS Centro kontrolės komisijos narių ir jų pavaduotojų, LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų veiksmų ar galimų jų drausminių nusižengimų.
298.2. rinktinės garbės teismų sprendimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
299. Rinktinės garbės teismui paduodami ir rinktinės garbės teismas nagrinėja skundus dėl rinktinės šaulių, išskyrus rinktinės vadą ir jo pavaduotoją, galimų Šaulių etikos kodekso pažeidimų ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo sulaužymo;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
2991. Skundai dėl drausminių nuobaudų, paskirtų LŠS vado, rinkinės vado įsakymų pateikiami Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 333 straipsnio 13 dalyje nurodytam subjektui.
Papildyta punktu:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
300. Kiti skundai paduodami skundžiamo šaulio tiesioginiam vadui, o jei skundžiamas tiesioginis vadas – aukštesniajam vadui.
301. Skundai paduodami tik raštu (paštu, faksu arba įteikiant adresatui) ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai šaulys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Šis terminas gali būti pratęsiamas, jeigu jis buvo praleistas dėl ligos ar kitų skundą nagrinėjančio asmens svarbiomis pripažintų aplinkybių.
302. Skundą gavęs vadas, nusprendęs, kad skundžiama veika galimai susijusi su šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymu, ar Šaulių etikos kodekso pažeidimu, skundą turi perduoti atitinkamam garbės teismui.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
303. Jei garbės teismas, gavęs ir išnagrinėjęs skundą dėl galimo drausminio nusižengimo, nusprendžia skundžiamo šaulio veikoje esant kito drausminio nusižengimo nei Šaulių etikos kodekso pažeidimo požymių, skundo nagrinėjimo medžiagą perduoda skundžiamo šaulio vadui, turinčiam teisę skirti drausmines nuobaudas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
304. LŠS Garbės teismas, gavęs skundą dėl galimo LŠS vado drausminio nusižengimo ar galimo šaulio priesaikos sulaužymo, apie tai nedelsdamas informuoja krašto apsaugos ministrą ir pradeda nagrinėti skundą. Jei krašto apsaugos ministras paveda skundą tirti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, apie tai informuotas LŠS Garbės teismas skundo nagrinėjimą nutraukia ir medžiagą perduoda generaliniam inspektoriui.
305. Skundą pagal kompetenciją nagrinėjantys asmenys per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos įsakymu paveda pavaldžiam asmeniui ištirti skunde išdėstytas aplinkybes. Skunde nurodytos aplinkybės turi būti ištirtos ir šiame Statuto skyriuje nustatyta tvarka sutašyta tyrimo išvada per 1 mėnesį nuo pavedimo gavimo dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
3051. Jei skundą nagrinėja LŠS Garbės teismas, ar rinktinės garbės teismas, skundas nagrinėjamas atitinkamo teismo reglamente nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
306. Apie skundo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama šauliui, padavusiam skundą. Jei per mėnesį nuo skundo padavimo dienos šaulys negauna atsakymo į savo skundą ar pranešimo apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, jis įgyja teisę pateikti skundą vado, kuriam skundas buvo pateiktas, tiesioginiam vadui arba LŠS Garbės teismui, jei skundas buvo pateiktas rinktinės garbės teismui.
307. Šaulys, nesutinkąs su sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą vadui, kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas, o rinktinės garbės teismo sprendimą – LŠS Garbės teismui, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 333 straipsnio 13, 14 dalyse numatytus atvejus.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
308. Vadams draudžiama persiųsti nagrinėti skundą vadui, kurio veiksmai yra skundžiami.
XVII SKYRIUS: LŠS VĖLIAVA IR ŽENKLAS, LŠS VĖLIAVOS IR ŽENKLO NAUDOJIMO TVARKA*
PIRMASIS SKIRSNIS: LŠS VĖLIAVA IR JOS NAUDOJIMO TVARKA
309. LŠS vėliava yra pagrindinis LŠS simbolis.
310. LŠS vėliavos etalonas (piešinys ir aprašymas), suderintas su Lietuvos heraldikos komisija, pateiktas šio statuto 4 priede.
311. Šauliai privalo gerbti LŠS vėliavą, o LŠS vadas privalo užtikrinti, kad vėliava būtų kabinama garbingiausioje vietoje.
312. LŠS vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi.
313. LŠS vėliava naudojama:
313.1. iškilmingų LŠS renginių ir eisenų metu;
313.2. šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonijos metu;
313.3. LŠS suvažiavimo metu;
313.4. LŠS būstinėje sutinkant aukšto rango svečius: Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, krašto apsaugos ministrą, Lietuvos kariuomenės vadą ir kt.;
313.5. kitais ypatingais atvejais LŠS vado sprendimu.
314. LŠS vėliavos etalono piešinys gali būti naudojamas LŠS leidiniuose ir atributikoje.
315. LŠS vėliavai įnešti ir išnešti LŠS vado įsakymu skiriamas vėliavininkas ir du jo asistentai. Vėliavininkais ir asistentais skiriami pasižymėję tarnyboje šauliai.
316. LŠS vėliava rikiuotėje laikoma, įnešama ir išnešama bei pagerbiama Šaulių rikiuotės statute nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS: LŠS ŽENKLAS IR JO NAUDOJIMO TVARKA
317. LŠS ženklas yra pagrindinis LŠS skiriamasis simbolis.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
318. LŠS ženklo etalonas (piešinys ir aprašymas), suderintas su Lietuvos heraldikos, pateiktas šio statuto 5 priede.
319. Šauliai privalo gerbti LŠS ženklą. LŠS ženklas turi būti tvarkingas, nesusidėvėjęs ir nesugadintas.
320. LŠS ženklo etalono piešinys gali būti naudojamas:
320.1. šaulio uniformos skiriamuosiuose ženkluose;
320.2. ant LŠS dokumentų blankų;
320.3. šaulio pažymėjime.
321. LŠS ženklo etalono piešinys taip pat gali būti naudojamas LŠS leidiniuose, iškabose, LŠS apdovanojimuose, ant antkapinio paminklo žuvusiam šauliui, kitais teisės aktų nustatytais atvejais.
322. LŠS ženklas nuolat iškabintas LŠS vado ir rinktinių vadų kabinetuose.
XVIII SKYRIUS: RINKTINIŲ VĖLIAVŲ ETALONŲ TVIRTINIMO IR VĖLIAVŲ NAUDOJIMO TVARKA
323. Rinktinių vėliavų etalonus, suderintus su Lietuvos heraldikos komisija, tvirtina LŠS vadas.
324. Rinktinės vėliava yra pagrindinis rinktinės simbolis.
325. Rinktinės vėliava naudojama:
325.1. rinktinės organizuojamuose kultūros ir sporto renginiuose, valstybės ir kariuomenės švenčių metu;
325.2. rinktinės suvažiavimų metu;
325.3. rinktinės vado sprendimu kitais ypatingais atvejais.
326. Rinktinės vėliava rikiuotėje laikoma, įnešama ir išnešama LŠS vado nustatyta tvarka.
327. Rinktinių kuopos gali turėti kuopos atpažinimo ženklus – vėlūkus, kurių nuostatus tvirtina ir jų naudojimo tvarką nustato LŠS vadas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
XVIII SKYRIUS: GARBĖS ŠAULIO VARDO SUTEIKIMO IR ATĖMIMO TVARKA, GARBĖS ŠAULIŲ TEISĖS DALYVAUTI LŠS VEIKLOJE
328. Garbės šaulio vardas ir jį žymintis ženklas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, kurie nėra LŠS nariai, už nuopelnus LŠS.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
339. Garbės šaulių kandidatūras svarsto LŠS Centro valdyba.
330. LŠS Centro valdybai siūlymus dėl garbės šaulio kandidatūros gali teikti LŠS vadas, LŠS Centro valdybos nariai, rinktinių vadai – rinktinės valdybos pritarimu, išeivijos šaulių vadas – išeivijos Centro valdybos pritarimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
331. LŠS Centro valdyba svarsto kandidato garbės šaulio vardui suteikti nuopelnų LŠS svarbą.
332. Priėmus sprendimą dėl garbės šaulio vardo suteikimo pateiktam kandidatui, LŠS vado paskirtas šaulys rengia LŠS vado įsakymą dėl garbės šaulio vardo ir LŠS garbės šaulio ženklo suteikimo.
333. LŠS vado sprendimu gali būti organizuojama iškilminga garbės šaulio vardo suteikimo ir jį žyminčio ženklo įteikimo ceremonija.
334. Garbės šauliai kviečiami dalyvauti LŠS suvažiavimuose ir kituose LŠS renginiuose.
335. Garbės šaulio vardas LŠS vado raštišku įsakymu gali būti atimamas dviejų trečdalių Centro valdybos narių pritarimu, jei garbės šaulys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba jo veika kitaip diskredituoja garbės šaulio ar LŠS vardą ar yra nukreipta prieš Lietuvos Respubliką.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
336. Asmuo, kuriam atimamas garbės šaulio vardas, privalo grąžinti garbės šaulio ženklą.
337. LŠS garbės šaulio ženklo nuostatus tvirtina LŠS vadas.
3371. Asmens duomenys, pateikti su VII skyriuje teikiamais dokumentais, tvarkomi asmenų garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo, garbės šaulio teisės dalyvauti LŠS veikloje administravimo tikslais.
Papildyta punktu:
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
XIX SKYRIUS: LŠS SANTYKIAI IR BENDRADARBIAVIMAS SU IŠEIVIJOS ŠAULIAIS BEI JŲ SUSIVIENIJIMAIS
338. Išeivijos šauliais laikomi LŠS nariais nesantys išeivijos lietuviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai, kurie užsienio valstybės, kurioje jie gyvena, teisės aktų nustatyta tvarka jungiasi į šaulių asociacijas ar kitas LŠS veiklai ir tikslams artimas asociacijas.
339. LŠS palaiko ir stiprina ryšius su išeivijos šauliais ir jų susivienijimais.
340. LŠS šaulių žurnale „Trimitas“ teikiama informacija apie išeivijos šaulių veiklą. Tuo tikslu išeivijos šaulių atstovas gali būti skiriamas į šaulių žurnalo „Trimitas“ redakcinę kolegiją.
341. Išeivijos šaulių vadas ir išeivijos šaulių rinktinių vadai yra kviečiami į LŠS suvažiavimus ar rinktinių suvažiavimus. Jie turi teisę siūlyti LŠS ar rinktinės suvažiavimui svarstyti klausimus, susijusius su LŠS ar rinktinės veikla, taip pat turi teisę teikti siūlymus, susijusius su LŠS veikla, LŠS vadui ar rinktinės vadui.
342. Išeivijos šauliai turi teisę LŠS vadui teikti kandidatus garbės šaulio vardui suteikti.
343. Bendru LŠS vado ir išeivijos šaulių vado susitarimu gali būti organizuojami bendri LŠS ir išeivijos šaulių renginiai ir susitikimai.
344. Prireikus įvairiems tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo klausimams spręsti tarp LŠS ir išeivijos šaulių padalinių ar susivienijimų gali būti pasirašomos bendradarbiavimo sutartys.
XX SKYRIUS: LŠS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖS
345. LŠS yra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, valdanti visuomenės informavimo priemones.
346 . Pagrindinės LŠS visuomenės informavimo priemonės yra šaulių žurnalas „Trimitas“ ir LŠS interneto tinklalapis www.sauliusajunga.lt.
347. LŠS visuomenės informavimo priemonių turinio gaires nustato redakcinė kolegija, kurios sudėtį tvirtina LŠS Centro valdyba.
348. LŠS Centro valdybos teikimu LŠS suvažiavimas tvirtina Lietuvos šaulių žurnalo „Trimitas“ nuostatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
349. Šaulių žurnale „Trimitas“ spausdinami LŠS norminio pobūdžio dokumentai ir viešieji skelbimai. LŠS norminio pobūdžio dokumentai gali būti leidžiami atskirais dokumentų rinkiniais.
350. LŠS visuomenės informavimo priemonės turi paramos ir labdaros gavėjo statusą. LŠS pagal galimybes finansuoja savo valdomas visuomenės informavimo priemones, suteikia patalpas ir pagrindines darbo priemones, reikalingas jų veiklai užtikrinti.
XXI SKYRIUS: LŠS BUVEINĖ
351. LŠS buveinė yra Kaune, Laisvės al. 34.
Pakeitimai
1.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-192, 2014-03-12, paskelbta TAR 2014-03-12, i. k. 2014-02969
Dėl krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1177 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1316, 2015-12-18, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20077
Dėl krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1177 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-381, 2017-05-03, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07469
Dėl krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1177 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1004, 2019-11-29, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19184
Dėl krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1177 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-683, 2020-08-24, paskelbta TAR 2020-08-24, i. k. 2020-17745
Dėl krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1177 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos statuto patvirtinimo“ pakeitimo